- skolinėti
- skolinė́ti, -ė́ja, -ė́jo DŽ, NdŽ iter. dem. skolinti: 1. Neskolinė́k visiems tų piningų Krš. 2. Kai neturi, iš kitų skolinė́ja Mrj. Iš visur skolinė́ja skolinė́ja pinigus Ėr. | refl. tr.: Aš taip susitvarkau, kad man nereikia skolinėtis Rd. Bėga i bėga piningų skolinė́ties Krš. Savo ugnies neturėdamas, par svetimą nesiskolinėsi Vj. 3. tr. reikalauti, kad grąžintų skolą: Vyras išejo skolinė́ti už sumaltus grūdus Ggr. \ skolinėti; suskolinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.